aprembti

aprémbti intr., aprem̃bti, -ia (-sta BŽ302), àprembė (-o) 1. BŽ302 pasidaryti rambiam. | refl.: Apsirembia apsimulvija arklys MŽ177. Jis apsìrembė, t. y. į tinginį pavirto, rambus tapo J. Taip apsirémbė, kad negalima nė iškrapštyt iš stubos Vdžg. | prk.: Apsirembė mokėt R¹87. 2. refl. apsileisti: Ans visada toks apsirem̃bęs Btg. Apsirémbia, apsirémbia taip iš mažumės, o paskui ir nebe galvoj Srv. Jau visai senis apsirembė Lkš. \ rembti; aprembti